- žaginėlis
- žaginė̃lis sm. (2) 1. LKAI77(Vlk) įrankis košei maišyti, menturis. 2. stogo sutvirtinimas žirgeliais: Kad stogo vėjas nedraskytų, ant jo želmens (šelmens) uždėdavo žaginėlius, t. y. apžargdydavo žirgeliais rš(Ds).
Dictionary of the Lithuanian Language.